Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, atgimsta beprotybe virtęs lietuvių įprotis deginti
pernykštę sausą žolę.
Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Mokslininkai įrodė, kad
daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai po išdeginimo sužaliuoja,
bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Gaisro metu sunaikinamas puvinio sluoksnis, o
kartu su juo ir mikroorganizmai, kurie būtini biologinei pusiausvyrai išlaikyti. Net ir vienkartinis
išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 procentais.
Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas,
ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Svarbu žinoti,
kad ugnis ne tik slenka pažeme, bet, degant žolei, ji iškyla iki metro aukščio ar dar daugiau. Tuo tarpu
aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant
žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega.
2022 m. atvirosiose teritorijose kilo – 2725 gaisrai, arba 32,4 proc. visų Lietuvos Respublikoje
kilusių gaisrų, išdeginę daugiau kaip 1,39 tūkst. hektarų. Šiemet jau, užgesinti 47 gaisrai atvirosiose
teritorijose. Utenos rajone kovo 25 dieną degė žolė Vyžuonų sen., Galelių k., Utenos r. sav.
Palijoniškio g.. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną
medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų
didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad ugnies nepavyks įveikti, nedelsiant skambinkite pagalbos
telefonu 112.
Primename aplinkos apsaugos reikalavimus, lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis,
patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 „ Dėl
aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“. Aplinkosapsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis nustato sausos žolės, nendrių,
šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės liekanų (daržovių stiebai, lapai, virkščios,
šaknys, piktžolės ir pan.), nukritusių lapų ar kitų nuokritų, nulūžusių ar nugenėtų šakų, sodininkystės,
želdynų priežiūros liekanų ir kitokios medienos (išskyrus surinktos vykdant miškų ūkio veiklą) (toliau
– Augalai) deginimo tvarką lauko sąlygomis Lietuvos Respublikoje ir draudimus, susijusius su šiuo
deginimu:
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus
ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus,
išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų
įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės
kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra
galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip
panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus,
smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse,
durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar
durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui
nustatytose vietose).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat
kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių
nusižengimo kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai
padarytą žalą.
Deginant Augalus, taip pat privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos
taisyklių patvirtinimo“, ir Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių
patvirtinimo“, kitų galiojančių Lietuvos Respublikoje įstatymų ir teisės aktų nuostatų.
Rūpinkimės savo aplinka protingai!
Pamatę deginamą žolę nedelskite – iškart skambinkite telefonu 112.
Utenos rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba
